- ėjėjas
- ėjė́jas, -a smob. (1), -à (3) Vlk 1. kas eina, ėjikas, ėjūnas: Ėjė́jas visur nueina Jnš. Kap aš tokis ėjė́jas, tai trudna pareit namo Vlk. Visi yra geri plaukėjai, bet prasti ėjėjai Blv. Menka iš tavę ėjėjà, kad jau kojos tinsta Rdm. 2. atlikėjas: Tylus pareigų ėjėjas Vaižg. \ ėjėjas; užėjėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.